2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis

aš kinams nepasiduosiu

ir tik PIŠT ir įvyko. pišt - naujadaras naudojamas kino filmų titruose. esmė iki galo dar neįvardijama tad, jei tik yra variantų visi bus išklausyti.

kažkoks asilas kinas sudaužė >300000lt vertės mašiną į...BETONINĮ VAZONĄ. jopšikmat nu. o durniai salono darbuotojai nesugebėjo paprašyt jo teisių dėl stažo. o kam prašyt? juk jis sakė, kad stažas viršija 2 metus..nors kaip vėliau paaiškėjo, kad jis tik keli mėnesiai. bet kam rūpi kažkokia mašina, kai tuo pačiu metu kiti kinai atrada 2400 metų senumo dubenį su užsilikusia...SRIUBA. vat joje tai tikrai yra E, kad per tiek metų jos dar liko. iš to galim susidaryt įspūdį, kad kinai tikrai mažai valgo jei per šitiek metų jos dar liko..




me : žiauriai skanu
     : sūris su kumpiu?
me: aha
     : skanaus!
me: ačiū
me: matai sūris labai prabangus, ne tie rokiškio kokie varguoliams skirti
     : ilgai šaldytuve pelijo?
me: tu ką, mokyklos gal nelankei ?
     : (shake)
     : laima labai smirdėjo
me: gi ant radiatoriaus reikia padėt kad supelytų
     : sunku susikaupt per biologiją buvo
me: ai matyt jūsų tose neprivačiose mokyklose kur visų varguolių varguoliai vaikai eina radiatorių net nebuvo
me: paskui verkia kad vaikai negali eit prie -25 laipsnių į mokyklas nes šalta
    : svarbiausia tu buvai tas vienintelis, kuris ateidavo prie  -25
me: taip nes mano rūbai normalūs, firminiai, ne iš kokio turgaus kur jau prie 5 laipsnių šilumos užtrauktukas užšala



tikiuosi varguoliai neturi interneto ir neskaito čia mano blogo.

2010 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

blet, tu nežinai, kur stadžiai yra ar kur paspaust, kad duris atidarytų ?

Šiandien, apie 9:35 val. Lietuvos laiku, buvo gautas pranešimas apie troleibuso vairuotoją Kazį (vardas pakeistas, o tikras vardas mums nežinomas), kuris maršrute nuo gelež. stoties link saulėtekio pamiršo, o gal specialiai kažkokių asmeninių problemų paveiktas pasielgė labai nepagarbiai troleibuso keleivių atžvilgiu ir nesustojo net keliose stotelėse. To pasekoje keleiviams norėjusiems išlipti stotelėse, kuriose vairuotojas Kazys nesustojo, reikėjo per didelius šalčius gerokai paėjėti atgalios. Visus nukentėjusius nuo šio įžulaus vairuotojo prašome niekur nesikreipti ir tylėti.

Nuomonės:

Gyd. prof. Laisvis Stetoskopas:

Kaip žinome, Lietuvoje šiuo metu vyrauja labai šiaurietiški orai. Smarkiai sninga, kas įdomiausia nestandartiškai. LAbai smarkiai šala. Vat net ir aš vos užkūriau savo automobilį ryte che che..hmm tiesa, ne apie tai aš čia. Žmonėms labai pavojinga per tokį šaltą orą daug vaikščioti, todėl toks poelgis iš vairuotojo pusės labai nehumaniškas. Jis net nepagalvojo kiek mes turim darbo šiuo metu ligoninėse, o kas jeigu tie žmonės būtų mirtinai sušalę ir atvežti į mūsų ligoninę ? Pas mus būtų kilusi panika, susidariusios eilės na tiesiog baisu. Tokius vairuotojus reiktų gerokai pamokyti. Na bet aš ne koks teisėjas, aš juk gydytojas.

Kazliškių didmiesčio troleibusų parko direktorius Ikaras Šleika (tikrasis miestas mums žinomas):

Jis bus pamokytas, tai įvyksta nebe pirmą kartą. Atrodo jau tampėm vairuotojus pririštus su trosais per asfaltą, o kaip nepasimoko taip nepasimoko. Na , o nukentėjusiuosiu maloniai prašome atvykti pas mus į biurą. Mes išdalinsime keletą bilietėlių kompensacijai.

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

o tada aš tariau:

-Ko tu juokiesi ?
-Netyčia..


O tada manęs paklausė: ko tu labiausiai nekenti?
-Nuosavybės jausmo. Nekenčiu kam nors priklausyti.

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

į šviesą ir į tolį

kuo toliau tuo blogiau.
apsilankymai feisbuke tampa nepertraukiamu refresh paspaudimu kol kas nors "įvyksta" įdomaus, verto "laiko" ar netgi komentaro. tada vėl amžinybę trunkantis refresh.
žinios naujienų puslapiuose išmoktos beveik mintinai. tiek įvykių nebūna pas mus kiek kartų aš žiūriu tuos puslapius. jei kas paskaičiuotų kiek kartų aš ten apsilankau tai manau, kad užtektų keliems metams į priekį kiekvieną dieną. tęsiant kažkur anksčiau nutrauktą mintį.. nors kas gali būt naujo, jei kasdien įvyksta vis tas pats tik kitoj Lietuvos vietoj. laukiu nesulaukiu metinių ataskaitų.
labai susijaudinau, kai perskaičiau, jog prieš du metus buvo sužeistas Di Caprio (o DIEVE, aš sužinojau tik šiandien!). dėkoju tam pačiam asmeniui minėtam skliausteliuose, kad ta "bitčė" bus nubausta.
MARIJONAI! neliūdėk, kad tu sušiktai vienas. aš irgi vienas. skirtumas tik tas, kad tu giliau šude, nes tau jau virš 30. have a nice day.
man labai patinka knygos nuteikiančios pozityviai, kaip pavyzdžiui "100 savimotyvacijos būdų". štai atsiverčiu knygą tikėdamasis gauti pirmąją motyvaciją ją perskaityti gaunu šlapiu rankšluoščiu per veidą. JŪS NETURITE ASMENYBĖS. ačiū ponas autoriau, tavo knyga ir toliau gulės kažkur kampe užversta iki kito atvetimo.
ką čia dar apžvelgt. aaa taigi teko apsilankyt akropolyje. arba kaip teigia didžiulis šventiškai degantis užrašas "KALĖDINIŲ DOVANŲ SOSTINĖ". atrodo taip rašo. na esmę supratot. kaip "smagu", kad šitaip anksti puošiamės Kalėdoms. kitais metais jau turbūt per vėlines prie kapinių galėsim nusipirkti šviečiančių girliandų vietoj žvakučių, o ir eisim į kapines su raudonom kepurėm ^^ tikiuosi neužilgo galėsiu eglutę puošti per savo gimtadienį (visad to troškau).

atmink, mano senas drauge, kad mūsų tiek nedaug, jog taurė pasiųsta ratu sugrįš greičiau nei jos lauki.

Į sveikatą!

2010 m. spalio 10 d., sekmadienis

kas gali sukliudyti ?

- Ko jis iš tavęs norėjo?
- Mudu visą valandą prašnekėjome... apie negrįžtamą procesą.
- Apie ką?
- Apie Veneciją, žinoma. Niekas jai negali sukliudyti grimzti.

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

O būna ir taip, kad..

O būna ir taip, kad geriant arbatą vidury nakties norisi pasivaikščiot prie jūros.
O būna ir taip, kad geriant arbatą vidury nakties norisi važinėt miesto gatvėm ir klaustyt muzikos.
O būna ir taip, kad geriant arbatą vidury nakties norisi keliauti.
O būna ir taip, kad geriant arbatą vidury nakties norisi šaukti.
O būna ir taip, kad geriant arbatą vidury nakties

2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

..and then it begins

Never give in, never give in, never; never; never; never - in nothing, great or small, large or petty - never give in except to convictions of honor and good sense